pagulėtrankis

pagulė́trankis, -ė smob. (1) menk. 1. J kas netaiklios rankos, kreivarankis: Ne tau, pagulė́tranki, į mane akminiu pataikyti! Krkl. Kur tu į žvirblį pataikysi, toks pagulė́trankis! Škn. Ar toks pagulė́trankis galėtų man užleisti su kūliu?! Skd. Jeigu tas pagulė́trankis pataikys, tai aš užsimerkęs pataikysiu! Kair. 2. nevikrus, nemitrus žmogus: Pamitrokas buvau, ne koks pagulėtrankis Šts. Ką jis padarys, tas pagulė́trankis! Krkl. Atėjęs parsisamdė jam toks pagulėtrankis, toks nevėšėlis, nečėsėlis – trijų žodžių nesudeda rš.